- valkiotas
- valkiõtas scom. (2) NdŽ žr. valkata: 1. Stl Tokie valkiõtai dyki – a žmogų užmuš, a išplėš, pabėgs, pabus vienur kitur – i teip valkiosis po pasaulį Jrb. 2. Pgr, Kltn, Up, Skdv, Žgč Valkiõtas buvo: ką uždirbo, tą pragėrė Vdk. Norkienė ne valkiõtas buvo Erž. Cigonai valkiõtai, jau ne vietiniai Bt. A gražu eit su valkiõtais visokiais?! Jrb. Jau pareina ir mūsų valkiõtas Skr. Tėvelio sūneliai žirgelius daboja, o tokie valkiõtai par naktis valkiojas (d.) Srd. | Ji jau ne namų katė: valkiõtas tokia Jrb. Šuo buvo toks valkiõtas Rs. 3. kas nespėja eiti drauge su kitais, vis atsilieka: Kas pasilieka eidamas, ant to sako – valkiõtas, t. y. pasilikęs J.
Dictionary of the Lithuanian Language.